Mt 27, 1–2; 11–26
1 Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos seniūnai nusprendė, kad Jėzus turįs būti nužudytas. 2 Surišę nuvedė ir atidavė jį valdytojui Pilotui...
11 Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas jį klausė: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Taip yra, kaip sakai“. 12 Aukštųjų kunigų ir seniūnų skundžiamas, jis visai neatsiliepė. 13 Tuomet Pilotas paklausė: „Ar negirdi, kaip baisiai tave kaltina?“ 14 Bet jis neatsakė nė į vieną kaltinimą ir tuo be galo nustebino valdytoją.
15 Šventės proga valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo. 16 Tuomet jis turėjo garsų kalinį, vardu Barabas. 17 Taigi, žmonėms susirinkus, Pilotas paklausė: „Katrą norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Mesiju?“ 18 Mat jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo. 19 Sėdinčiam teismo krasėje Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: „Nieko nedaryk šiam teisiajam! Šiąnakt sapne aš labai dėl jo kentėjau“.
20 Aukštieji kunigai ir seniūnai sukurstė žmones, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų. 21 Tuomet valdytojas jiems tarė: „Katrą norite, kad jums paleisčiau?“ Jie šaukė: „Barabą!“ 22 Pilotas paklausė: „Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Mesiju?“ Jie visi rėkė: „Ant kryžiaus jį!“ 23 Jis klausė: „O ką gi pikta yra padaręs?“ Bet tie dar garsiau šaukė: „Ant kryžiaus jį!“
24 Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis vis didėja, paėmė vandens, nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarė: „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!“ 25 O visi žmonės šaukė: „Jo kraujas [tekrinta]ant mūsų ir mūsų vaikų!“ 26 Tuomet jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.