Šv. Kryžiaus bažnyčia išsiskiria prasminga ikonografine programa, atsiskleidžiančia per aštuoniolika jos skliautuose nutapytų figūrinių kompozicijų, kurios skirtingais aspektais jungiamos į vientisą Jėzaus Kristaus slėpinių ciklą.

Kupole nutapyta panoraminė kompozicija Elijo ėmimas į dangų ugnies vežimu išsiskiria iš likusiųjų, ji temiškai yra visiškai savarankiška. Tokia kompozicija būdinga barokiniams apoteoziniams paveikslams. Kūrinys datuotinas XVIII a. II puse. Tai didžiausias bažnyčios kūrinys, nutapytas karmelitų užsakymu ir skirtas jų ordino įkūrėjui pranašui Elijui, kuris nemirė, bet ugnine karieta vėjo sūkurio buvo pakeltas į dangų (plg. 2 Kar 2). Šis siužetas gana retas Lietuvos bažnytinėje dailėje. Po Švč. Mergelės Marijos, karmelitų globėjos, pranašas Elijas yra antrasis asmuo, dažniausiai vaizduojamas karmelitų bažnyčiose ir vienuolynuose. Šis siužetas tikriausiai pasirinktas ir todėl, kad karmelitams, prieš persikeliant į Šv. Kryžiaus bažnyčią ir kurį laiką po to, priklausė Šv. Elijo bažnyčia. Daugiausia panašumų šis paveikslas turi su Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios kupole Mato Motiejaus Sluščanskio apie 1763 m. nutapyta šv. Teresės Avilietės apoteoze. Tad tikėtina, kad Kauno karmelitai idėją perėmė iš Vilniaus karmelitų bažnyčios.

Likę septyniolika sienų tapybos paveikslų priskiriami XIX a. akademizmui. Juos 1898 m. ant apnykusių XVII a. pab.–XVIII a. pr. freskų nutapė dailininkas iš Tirolio Jonas Kerle. Paveikslai komponuojami racionaliai, daugiausia pagal aiškią simetrijos ašį, būdingos santūrios vaizduojamųjų pozos, statika, ramus koloritas.

Navos skliaute vaizduojami su Kristaus Įsikūnijimu susiję įvykiai, šiaurinėje transepto dalyje – Prisikėlimas, sykiu pabrėžiamas Kristaus pasilikimas Eucharistijoje. Pietinėje dalyje vaizduojamas Šventosios Dvasios atsiuntimas, akcentuojamas dviejų didžiųjų apaštalų – šv. Petro ir šv. Pauliaus – vaidmuo. Dievo Tėvo atvaizdas, nutapytas virš didžiojo altoriaus, išreiškia betarpišką ryšį su Dievu per šv. Mišias, o angelų figūros yra tarsi ženklai, pabrėžiantys erdvės sakralumą. Presbiterijos skliautų tapyba, papildydama navos ir transepto skliautų ikonografinę programą, parodo Sūnaus ryšį su Tėvu ir veikimą vienybėje su Šventąja Dvasia. Kristaus gyvenimas ir veikla suvokiami kaip Tėvo valios pildymas.

Kauno šv. Kryžiaus bažnyčios skliautų sienų tapybos planas

1. Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai
2. Piemenėlių pasveikinimas
3. Jėzaus Kristaus Prisikėlimas
4. Vakarienė Emause
5. Šv. Tomo netikėjimas
6. Šventosios Dvasios atsiuntimas
7. Raktų įteikimas šv. Petrui
8. Šv. Pauliaus pašaukimas
9. Elijo ėmimas į dangų ugnies vežimu
10. Evangelistas Matas
11. Evangelistas Morkus
12. Evangelistas Lukas
13. Evangelistas Jonas
14. Dievas Tėvas
15. Angelai
16. Angelai
17. Angelai
18. Angelai

Parengta pagal prof. Laimos Šinkūnaitės ir Editos Šedbaraitės straipsnius, leidinį „Kauno architektūra“