Apie Mato asmenį žinome labai mažai. Iki susitikimo su Jėzumi Matas dirbo muitininku Kafarnaume. Evangelijoje pagal Morkų ir Evangelijoje pagal Luką Matas vadinamas Leviu. Apie jo pašaukimą skaitome evangelijos pagal Matą devintajame skyriuje: „Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matas, ir tarė jam: „Sek paskui mane!“ Šis atsikėlė ir nuėjo paskui jį“ (Mt 9, 9). Matas, žinoma buvo žydas, bet, savosios žydų bendruomenės atstumtas, atsidūrė „kaltinamųjų suole“. Bendruomeniškumo ir broliškumo sąvoka žydams yra labai svarbi, ypač romėnų okupacijos laikotarpiu, kuris skatino juos būti dar solidaresniais. O Matas tarp jų yra tarsi išdavikas, apsimetėlis (bent jau taip savi į jį žvelgia), nes jis „susidėjo“ su okupantu, sutiko jam tarnauti, t.y. rinkti muitinėje mokesčius. Taigi jis tapo savo tautos niekinamu kolaborantu.
Tačiau yra dovana, duota būtent Matui: dauguma Jėzaus mokinių buvo žvejai; jie nebuvo išsimokslinę, neturėjo rašto įgūdžių, tuo tarpu muitininkas Matas šioje srityje – ekspertas. Kai Jėzus pašaukia Matą, šiam sėdint muitinėje, Matas pakyla ir seka jį, palikęs viską, išskyrus vieną daiktą – plunksną. Ir Matas kilniai panaudoja jam Dievo duotus talentus, tapdamas pirmuoju žmogumi, raštu perteikusiu Jėzaus mokymą.
Evangelija pagal Matą krikščionybės Tradicijoje laikoma ankstyviausiąja. Ji buvo parašyta aramėjų kalba apie 50 m., graikiškas tekstas datuojamas 70–80 m. Matas pateikia paprastą, gyvą, tiesų pasakojimą; tuo tarpu Morkaus ir Luko tekstai labiau paveikti teologinių svarstymų ir apmąstymų.
Mato evangelijoje iš viso yra 1068 eilutės; Luko – 1149; iš jų 582 eilutės yra identškos evangelijai pagal Morkų. Tai reiškia, kad Mato ir Luko evangelijose pateikta daugiau medžiagos nei Morkaus. Lygindami Mato ir Luko užrašytus pasakojimus Šventojo Rašto tyrinėtojai pastebėjo, kad daugiau nei 200 eilučių yra beveik identiškos. Pavyzdžiui, tokie epizodai kaip Lk 6, 41–42 ir Mt 7, 3–5; Lk 10, 21–22 ir Mt 11, 25–27; Lk 3, 7–9 ir Mt 3, 7–10 yra beveik vienodi.
Tačiau įsižiūrėkime į skirtumus. Beveik visa medžiaga, kurią Matas ir Lukas „pasiskolina“ iš Morkaus, susijusi su Jėzaus gyvenimo įvykiais. Tuo tarpu kiti evangelijų pagal Luką ir Matą epizodai pasakoja mums ne ką Jėzus padarė, bet ką Jis pasakė. Todėl galime daryti išvadą, kad šias eilutes evangelistai paėmė iš tos pačios Jėzaus mokymo knygos – šaltinio. Toji knyga–šaltinis nebeegzistuoja. Šventojo Rašto tyrinėtojai rankraščiuose aptinka raidę Q, kuri reiškia Quelle (vok. šaltinis). Toji knyga – šaltinis turėjo būti ypatingai svarbi, kadangi tai buvo pirmasis Jėzaus mokymo vadovėlis.
Kuo savita evangelija pagal Matą? Svarbu turėti omenyje, kad Mato evangelija skirta iš žydų kilusiems krikščionims; ji parašyta žydo, turint tikslą įtikinti žydus. Bene svarbiausias Mato tikslas yra parodyti, kad visos Senojo Testamento pranašystės išsipildo Jėzuje, ir kad būtent Kristus yra žydų lauktasis Mesijas. Vienas ankstyviausių bažnyčios istorikų, Papijas, pateikia itin svarbią žinią: „Matas surinko ir užrašė Jėzaus posakius hebrajų kalba”. Būtent evangelisto Mato dėka turime Kalno pamokslą ir beveik visa, ką žinome apie Jėzaus mokymą. Kitaip tariant, evangelistui Morkui esame skolingi už žinias apie Jėzaus gyvenimo įvykius; evangelistui Matui – už Jėzaus mokymo esmę.
