Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios svetainė

Šv. Mišios

Sekmadieniais
       8.30 val. – lenkų kalba
     10.00 val. – gieda jaunimo grupė
     11.30 val. – gieda sumos choras
     13.00 val. – ispanų kalba
     15.00 val. – lotynų kalba, Romos rito ekstraordinarine forma
18.00 val. – gieda sekmadieninė šlovinimo grupė

Pirmadieniais 8 val. ir 18 val.
Antradieniais 8 val. ir 18 val.
Trečiadieniais 8 val. ir 18 val.
Ketvirtadieniais 8 val. ir 18 val.
Penktadieniais 8 val. ir 18 val.
Šeštadieniais 10 val. ir 18 val.

Kitos pamaldos »

Keturi Evangelistai

« Freskų katechezė

Ez 1, 5–10

4 Pakėliau akis, ir štai iš šiaurės, pašvaistės apsuptas, su žaibuojančia ugnimi, artėjo viesulas, didžiulis debesis, kurio viduryje iš ugnies šerdies spindėjo lyg gintaras. 5 Jos viduryje rodėsi esą lyg keturi gyvūnai: jie turėjo žmogaus išvaizdą, 6 bet kiekvienas jų su keturiais veidais ir kiekvienas jų su keturiais sparnais. 7 Jų kojos buvo tiesios, o kojų padai tarsi veršio nagos; jos žibėjo, kaip žiba šveistas žalvaris. 8 Žmogaus rankos buvo po jų sparnais keturiuose šonuose. Visi keturi gyvūnai turėjo veidus ir sparnus. 9 Jų sparnai lietė vienas kitą. Eidami jie nesigręžiojo, – kiekvienas gyvūnas ėjo tiesiai į priekį. 10 Jų veidai atrodė šitaip: visi keturi turėjo žmogaus veidą {iš priekio}, visi keturi turėjo liūto veidą dešinėje, visi keturi turėjo jaučio veidą kairėje ir visi keturi turėjo aro veidą {iš užpakalio}.

Ankstyvosios krikščionybės laikais, kai formavosi simbolinė ikonografija, evangelistai dažnai buvo vaizduojami kaip keturios sparnuotos būtybės: Matas – kaip žmogus su sparnais, Morkus – sparnuotas liūtas, Lukas – jautis, Jonas – erelis. Tai lėmė ankščiau pateiktas Ezechielio pranašystės epizodas. Apreiškime Jonui taip pat vaizduojamos keturios būtybės, supančios Dievo sostą. Nors jos žinomos kaip apokaliptinės būtybės, nuo seniausių laikų buvo tapatinamos su keturiais evangelistais. Tokį evangelistų vaizdavimą viduramžių Šventojo Rašto aiškintojai grindžia ir pačiu evangelijų pobūdžiu.

Mato simbolis yra žmogus, kadangi jo evangelija prasideda Kristaus protėvių kilmės medžiu, tuo pabrėžiant Jėzaus žmogiškąją prigimtį. Mato evangelija parašyta paprastu neįmantriu stiliumi, kurį geriausiai charakterizuotų žodis realizmas. Ji artima protokoliškam Jėzaus gyvenimo aprašymui.

Morkaus atributas – liūtas. Morkaus evangelija pradedama tyruose šaukiančiojo balsu – aliuzija į riaumojantį liūtą. Tekste dominuoja Jėzaus Kristaus kaip Dievo Sūnaus didybė. Morkus buvo žydas, rašęs žydams ir matęs Jėzuje Mesiją - žydų tautos liūtą, kurį skelbė pranašai.

Jono simbolis yra erelis.Erelis gali pakilti aukščiau už visus paukščius. Sakoma, kad iš visų paukščių tik vienas erelis gali žiūrėti tiesiai į saulę. Jono evangelija yra teologinė; jo minties skrydžiai aukštesni nei visų kitų ir jis labiau nei kiti evangelistai iškelia Kristaus dieviškumo idėją. Tai evangelija, iš kurios filosofai gali semti temas apmąstymams ir atsakymą rasti tik amžinybėje.

Luko simbolis yra jautis. Jautis buvo aukos gyvulys; Lukas mato Jėzų kaip auką už visą pasaulį. Lukui svarbiausia, kad Jėzus sunaikina skiriančius barjerus ir yra tas pats žydams ir pagonims, šventiesiems ir nusidėjėliams. Jis yra viso pasaulio Išganytojas.