Atvykus į Kauno šv. Kryžiaus Karmelitų Bažnyčią dėmesį pritraukia Bažnyčios kupolas, kuriame nutapyta freska pranašo „Elijo ėmimas į dangų ugnies vežimu“. Čia ieškome tikėjimo ir pasitikėjimo Dievu ištakų. Jokiu būdu ne smalsumas, bet žmogiškas Dievo ilgesys kviečia klausti: Elijo ėmimas į dangų, kodėl? Senasis Testamentas atskleidžia visas pranašo Elijo kovas ir kliūtis kurias reikėjo nugalėti ir išspręsti. Bažnyčioje nutapyta freska perteikia Elijo, išmintingo nugalėtojo ir Dievo įvertinto pranašo finalą. Kur Elijo išmintis, kurią jis panaudoja tapdamas pavyzdžiu kiekvienam žmogui?
Pasakojimas apie Eliją apima grumtynes su Baalo garbintojais, stebuklų pasakojimus, karalių pasmerkimą ir paruošimą pranašo Elijo eschatologinei užduočiai: Viešpaties dieną. Elijas savo išmintimi įrodo, kad tikėjimas į vienintelį Dievą Jahvę yra žmogaus svarbiausia ištikimybės Dievui išraiška. Jau pats Elijo vardas El-i-Jah reiškia Dievas–mano–{yra} Jahvė. Todėl pagoniškų tautelių, panašių į Kanaano buvo daug, kurioms buvo priimtinesnė politeistinė religijos samprata. Tačiau, Elijas vienas iš tų, kuris vykdo įsakymą: „Neturėsi kitų dievų tik mane vieną.“
Izraelio karalius Ahabas kaip pasakojama 1 Karalių knygoje 16, 34 b: „…padarė daugiau VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, supykinti, negu bet kuris iš prieš jį buvusių Izraelio karalių.“ Omrio sūnus Ahabas darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, daugiau už bet kurį savo pirmtaką. Negana jam buvo kartoti Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmes, jis paėmė žmoną sidoniečių karaliaus Etbaalo dukterį Jezabelę ir pradėjo garbinti Baalą ir bei jam tarnauti. Baalui karalius Ahabas padirbo aukurą Baalo šventykloje, kurią jis buvo pastatęs Samarijoje. Kanaano – Finikijos – dievas Baalas (žr. 1 Kar 16, 31–32) žemdirbių religijoje buvo laikomas dievu, kuris valdo lietų. Baalas – tai griaustinio dievas. O, Elijas Tišbietis norėjo parodyti, kad jo Dievas Jahvė, Izraelio Dievas, iš tikrųjų yra lietaus viešpats Jau pats Elijo vardas – hebrajiškai Elijah – Jahvė {yra} mano Dievas, skelbia Elijo tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu. Elijas kelia klausimą: kuris Dievas gali sulaikyti lietų ir duoti lietaus? Jahvė – Sandoros Viešpats ar didysis Baalas? Kad išsklaidytų nežinomybę Elijas ant Karmelio kalno veda derybas, kuriose pasireiškė Jahvės galybė tai mums šventas Raštas puikiai perteikia šį įvykį.
1 Kar 18, 25–41
25 Elijas Baalo pranašams tarė: „Išsirinkite sau vieną jautuką ir pirmi paruoškite jį, nes jūsų yra daugiau. Tada šaukite savo dievą vardu, bet ugnies nekurkite“. 26 Jie tada, paėmę jiems duotą jautuką, jį paruošė ir šaukė Baalą vardu nuo ryto iki vidudienio, tardami: „Baalai, išklausyk mus!“ Bet nebuvo jokio garso, niekas neatsakė. Klupčiodami jie šoko apie pastatytą aukurą. 27 Atėjus vidudieniui, Elijas iš jų tyčiojosi, sakydamas: „Šaukite garsiau! Juk jis yra dievas! Arba jis yra užsisvajojęs, arba paėjėjęs į pakelę, arba keliauja, arba galbūt užmigęs ir turi būti pažadintas“. 28 Jie tad garsiai šaukė ir pagal savo paprotį čaižė save kalavijais ir ietimis, kol apsipylė krauju. 29 Vidudieniui praėjus, jie vis dar šėlo, pranašaudami pagavos įkarštyje iki pat aukos atnašavimo. Vis dar nebuvo jokio garso ir nebuvo, kas atsakytų ar išklausytų.
30 Tada Elijas tarė visiems žmonėms: „Ateikite arčiau prie manęs“. Visi žmonės priėjo arčiau prie jo. Jis atstatė VIEŠPATIES aukurą, kuris buvo nuverstas. 31 Elijas paėmė dvylika akmenų pagal skaičių giminių sūnų Jokūbo, kuriam buvo atėjęs Dievo žodis: „Tavo vardas bus Izraelis“, – 32 ir iš tų akmenų jis pastatė aukurą VIEŠPATIES vardui. Tada jis iškasė aplink aukurą griovį, kuriame buvo galima du saikus grūdų pasėti. 33 Paskui jis sudėjo malkas, sukapojo į gabalus jautuką ir uždėjo ant malkų. Jis tarė: „Pripilkite keturis ąsočius vandens ir užpilkite jį ant deginamosios aukos ir ant malkų“. 34 Vėl tarė: „Padarykite tai dar kartą“, – ir tai jie padarė antrą kartą. „Padarykite tai trečią kartą“, – jis tarė, ir tai jie padarė trečią kartą. 35 Vanduo bėgo visur aplink aukurą, net griovys buvo pilnas vandens.
36 Atėjus metui atnašauti auką, pranašas Elijas priėjo ir tarė: „VIEŠPATIE, Dieve Abraomo, Izaoko ir Izraelio, šią dieną tebūna žinoma, kad tu esi Izraelio Dievas, kad aš esu tavo tarnas ir kad aš visus tuos dalykus padariau tavo įsakymu. 37 Atsakyk man, VIEŠPATIE! Atsakyk man, kad ši tauta žinotų, jog tu, VIEŠPATIE, esi Dievas, jog tu vėl susigrąžini jų širdis“. 38 Tada nužengė VIEŠPATIES ugnis ir sudegino deginamąją auką, malkas, akmenis ir žemes. Ji sugėrė ir griovyje buvusį vandenį. 39 Tai matydami, visi žmonės puolė kniūbsčia, šaukdami: „VIEŠPATS yra Dievas! Tik VIEŠPATS yra Dievas!“ 40 Elijas jiems tarė: „Čiupkite Baalo pranašus! Nė vienam neleiskite pabėgti!“ Jie buvo suimti. Nuvaręs juos žemyn prie Kišono upelio, Elijas ten juos nužudė.
41 Elijas tarė Ahabui: „Pakilk, valgyk ir gerk, nes atūžia smarkus lietus.“
