Liudas Truikys 1956 m. Šv. Kryžiaus bažnyčios išorėje nutapė dvi kompozicijas Jėzaus Kristaus kančios tema. Apraudojimas yra pietų fasado nišoje, o Nukryžiavimas – rytų fasado nišoje. Maždaug prieš dvidešimt metų Nukryžiavimas uždengtas, norint apsaugoti jį nuo galutinio sunykimo dėl nuolat zujančio transporto.

Abu šie paveikslai darniai įsilieja į visos šventovės ikonografiją.

Nukryžiavimas. Aukšta ir siaura nišos forma labai tiko dailininko sumanymui: vertikalioje simetrijos ašyje nutapytas aukštai iškeltas kryžius su prikaltu mirusio Jėzaus kūnu. Abipus kryžiaus nebyliame skausme sustingusios figūros virsta simboliniais ženklais, įprasminančiais ir atliepiančiais Išganytojo meilės auką.

Apraudojimas. Ši kompozicija ikonografiniu požiūriu ir paprasta, ir gana reta: pasisukę vienas į kitą ir padavę vienas kitam rankas, stovi Švč. Marija (dešinėje) ir šv. Jonas (kairėje). Erškėčių vainikas kairėje Marijos rankoje yra svarbiausias prasminis ir kompozicinis paveikslo elementas, liudijantis Meilę.

Parengta pagal prof. Laimos Šinkūnaitės straipsnį