Šv. Kryžiaus bažnyčia – puikus brandžiojo baroko meno paminklas. Tradiciškai ji orientuota rytų–vakarų kryptimi. Beveik tikra (nors kol kas nepatvirtinta dokumentais), kad ją, kaip ir Kauno Švč. Sakramento dominikonų bažnyčią, suprojektavo Pažaislio kamaldulių vienuolyno statytojas architektas Pietro Puttini, modifikavęs Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios planą ir tūrį.
Tai dvibokštis vienanavis lotyniško kryžiaus plano pastatas su dviem simetriškai išdėstytomis koplyčiomis bei zakristijomis iš šonų. Bažnyčios fasadai vertikalių proporcijų, masyvūs, ramių, santūrių barokinių formų.
Visuose keturiuose fasaduose (jų kampai pabrėžti piliastrais) yra trikampiai frontonai; dviejuose – ovalūs langeliai su užkarpomis, kokius matome Pažaislio bažnyčios fasade. Vakarinio, pagrindinio fasado trikampį frontoną, užpildantį erdvę tarp dviejų trijų tarpsnių bokštų, vainikuoja koplytėlės pavidalo bokštelis. Šių kresnų bokštų vidurinius tarpsnius puošia šventųjų statulos. Bokštų viršūnes užbaigia kupolo formos šalmai su kryžiais ir nedidukai kampiniai bokšteliai. Deja, bokštai ir frontonai, galbūt nukentėję per Šiaurės karą (1700–1721), ilgai buvo neužbaigti, apkalti lentomis. Galiausiai frontonai sumūryti tik apie 1830-uosius, o per žemi bokštai baigti statyti dar vėliau –1895–1900 metais. Tarp bokštų ir transepto sparnų 1773 m. pristatyta po vieną uždarą ir žemą koplyčią, kaip ir abipus aukštos presbiterijos – po vieną zakristiją.
Kryžmų, t. y. išilginės navos ir trumpo transepto sandūroje, yra vienas aklinas (be langų) kupolas, atremtas į pendentyvus, o greta virš presbiterijos – kitas, mažesnis, taip pat žemas ir aklinas. Navos priekinę dalį ir transeptą dengia cilindriniai skliautai, presbiteriją – sferinis burinis Šitaip sukurta dinamiška, kintanti vidaus erdvė. Rūsiai dengti kryžminiais skliautais.
Paskliautę juosia platus antablementas, kurį remia toskaninio orderio piliastrai. Prie segmentinės formos langų šonų priglunda įmantriai išlenktos elegantiškos voliutos, primenančios Pažaislio vienuolyno puošybą.
Parengta pagal prof. Laimos Šinkūnaitės straipsnį ir leidinį „Kauno architektūra“
